Auksas

Auksas, periodinės elementų sistemos I grupės cheminis elementas. Vienintelis geltonas grynasis metalas, tauriausias iš metalų. Puikiai apsidirba šaltuoju būdu. Lydimosi temperatūra 1063˚C. Tankis 19,3 g/cm3. Cheminis simbolis Au atsirado nuo lotyniškojo pavadinimo „aurum“. Kaip ir visi taurieji metalai, atsparus oro, rūgščių ir šarmų poveikiui. Jį tirpina tik karališkas vanduo (koncentruotų azoto ir druskos rūgščių mišinys 1:3). Dėl grynojo aukso (999,9 prabos) minkštumo papuošalų gamyboje yra naudojami aukso lydiniai. Svarbiausios priežastys: kietumo ir tvirtumo padidinimas, atspalvio pakeitimas, kainos sumažinimas.

AUKSO ISTORIJA

Senovėje auksas buvo gaunamas plaunant auksingą smėlį. Vienas pirmųjų aukso gavimo būdų buvo toks: avių kailiai su prie jų pririštais akmenimis būdavo nuleidžiami į upę, ant jų pilamas auksingas smėlis. Lengvos aukso smiltys nutekėdavo su vandeniu, sunkesni ir didesni metalo gabalėliai likdavo vilnose. Kailius su juose esančiu auksu sudegindavo, pelenus suberdavo į indus ir plaudavo vandeniu. Nupylus drumzliną vandenį ant dugno likdavo auksas. Senovės Egipte mokėjo išgauti auksą ir iš jo darė įvairius dirbinius. Viduramžiais išmokta išskirti auksą iš rūdų amalgaminiu būdu (naudojant gyvsidabrį). 19 amžiuje imta naudoti ne tokius kenksmingus gamybos būdus - tirpinimą chloro vandenyje arba cianiduose. Taip auksas gaunamas ir dabar: susmulkintas rūdos koncentratas veikiamas kalio arba natrio cianidų tirpalais, po to nusodinamas cinku arba sorbuojamas onitais. Auksas gryninamas elektrolize arba tirpinant rūgštyse.

AUKSAS LIETUVOJE

Į Lietuvą auksas buvo atneštas ledynų, atslinkusių iš Švedijos ir Suomijos auksingų plotų. Lietuvoje auksas monetų pavidalu pasirodė 14-15 amžiuje. 15 amžiuje į Vilnių atvyko auksakalių iš Vokietijos. 1495 metais įkurtas Vilniaus Auksakalių Cechas. 16 amžiaus viduryje Vilniuje buvo kalamos monetos: dukatai, portugalai, pusportugaliai. 16-19 amžiuje aukso dirbiniai buvo gaminami ir kituose, bei įsivežami iš Lenkijos, Vokietijos ir kt. šalių.

AUKSAS EKONOMIKOJE

Auksas dėl savo savybių (vienalytis, dailus, patvarus, lengvai apdorojamas ir gabenamas) turi ypatingą vartojamąją vertę, atlieka pinigų funkciją. Iš aukso kalamos monetos, auksas specialiais luitais saugomas kaip valstybių centrinių bankų atsargos. Valstybė laiko auksą kaip savo tarptautinių atsargų dalį ir gali jį panaudoti mokėjimo balanso deficitui padengti. Kitaip negu popieriniai pinigai, auksas pats turi vertę kaip prekė. Auksas perkamas ir parduodamas pasaulio biržose. Daugiausia aukso perkama siekiant investuoti pinigus.

AUKSO SPALVOS