Platina

Platina atrasta 1735 metais Pietų Amerikoje, naudota dar čiabuvių indėnų. Platiną galima rasti beveik gryną, su nedidelėmis Iridžio, osmio, paladžio, rutenio ir rodžio priemaišomis - metalai kurie priklauso tai pačiai grupei. Randama Uralo kalnuose, Sibire ir Vakarų Amerikoje.

Platina yra gražus sidabriškai baltas metalas. Nesioksiduoja, bet koroduoja paveiktas halogenų, cianidų ir sulfatų. Platina netirpsta vandenilio ir azoto rugštyje, tačiau pradeda tirpt karališkame vandenyje, išskirdama chloroplatininę rūgštį - svarbų komponentą.

Metalas naudojamas papuošalų gamyboje, laidų bei laivų gamyboje, laboratorijose, gaminant įvairius komponentus, kaip pavyzdžiui termoporos. Taip pat naudojamas elektronikos kontaktuose, korozijai atsparioje įrangoje, stomatologijoje. Paladžio ir kobalto junginiai turi stiprias magnetines savybes.

Platina dengiamos raketų priekinės dalys, reaktyvinių variklių kuro purkštukai, dujų turbinų mentys. Jis gali ilgai ir patikimai atlaikyti aukštas temperatūras, dirbti oksiduojančiose sąlygose. Platina, kaip ir paladis, turi savybę sugerti vandenilį.

Susmulkinta platina - puikus katalizatorius, ilgą laiką buvo naudojamas sieros rūgšties gamyboje. Šiuo metu bandoma panaudoti kaip katalizatorių kuro elementuose bei taršos mažinimo prietaisuose.

SAUGUMAS

Platina inertiška kūno temperatūroje, metalas ir jo lydiniai naudojami protezavimui. Platus pritaikymas apribotas didelės platinos kainos. Platinos druskos skiriasi toksiškumu priklausomai nuo anjonų esančių sudėtyje. Dulkių įkvėpimas gali sukelti platinos astmą.